— Aš už šį žirgą sumokėjau dešimt milijonų dolerių. Tačiau jis manęs nepripažįsta, puola žmones ir nieko prie savęs neprisileidžia. Jei sugebėsi jį sutramdyti — aš tave vesiu.
Tardamas šiuos žodžius šeichas net nenutuokė, kuo ši istorija baigsis.
Rūmuose jau kelias savaites nebuvo kalbama apie nieką kitą.
Šį itin retą žirgą šeichas įsigijo iš garsaus veisėjo už milžiniškus pinigus. Jis svajojo tapti gražiausio ir vertingiausio žirgo savininku visame regione. Tačiau vietoj pasididžiavimo pirkinys atnešė tik rūpesčius.
Nuo pat pirmos dienos žirgas atsisakė priimti naująjį šeimininką.
Vos šeichui priartėjus, žirgas prispausdavo ausis, trypdavo kanopa žemę ir grėsmingai šnirpštė. Kelis kartus jis bandė jį įkąsti, o kartą išmušė iš rankų brangų apynasrį.
Kuo labiau šeichas bandė palenkti gyvūną savo valiai, tuo aršesnis tapdavo jo pasipriešinimas.
Praėjo savaitės.
Žirgas beveik nebeėdė, nervinosi, ištrūkdavo iš pririšimo ir puldinėjo žmones. Arklininkai bijojo įeiti į jo gardą.
Vieną dieną vienas darbuotojas bandė pastatyti prieš jį vandens kibirą.
Kitą akimirką žirgas smogė kanopa.
Vyras skubiai buvo išvežtas į ligoninę su sunkia trauma.
Po šio įvykio rūmuose kilo panika. Vieni siūlė parduoti pavojingą gyvūną, kiti — užmigdyti jį.
Net pats šeichas jau svarstė atsikratyti žirgo.
Būtent tada jis pastebėjo jauną merginą, vardu Leila.
Ji dirbo rūmų padėjėja ir dažnai padėdavo arklidėse. Kol visi kiti žirgo vengė, Leila ilgai jį stebėjo.
Ne iš baimės.
Iš susidomėjimo.
— Kodėl taip žiūri į mano žirgą? — nepatenkintas paklausė šeichas.
Mergina ramiai atsakė:
— Žirgas priklauso jums. Bet jis jumis nepasitiki.
Aplink akimirksniu stojo tyla.
Niekas anksčiau nebuvo drįsęs taip tiesiai kalbėti su šeichu.
— Drąsūs žodžiai, — šaltai tarė jis. — Galbūt tu dar ir žinai, kaip jį sutramdyti?
— Galbūt.
— Jei tau pavyks, gausi dešimt tūkstančių dolerių.
— Man pinigų nereikia.
Šeichas šyptelėjo.
— Tai ko tu nori?
Leila pažvelgė jam tiesiai į akis.
— Tapti jūsų žmona.
Kelioms sekundėms visi sustingo.
Tada pasigirdo garsus juokas. Šeicho, sargybinių, arklininkų juokas.
— Gerai, — galiausiai pasakė jis. — Jei sugebėsi sutramdyti šį žirgą, laikysiuosi savo žodžio.
Tuo metu šeichas net negalėjo įsivaizduoti, kas nutiks kitą dieną.
Kitą dieną prie aptvaro susirinko beveik visa rūmų tarnyba.
Kiekvienas norėjo pamatyti, kaip baigsis ši beprotiška užmačia.
Kai Leila įžengė vidun, ji neturėjo nei virvių, nei botago, nei jokių įrankių.
Tik ramybę.
Pamačius ją, žirgas staigiai pajudėjo ir pasileido tiesiai jos link.
Antra ir įdomiausia dalis jūsų laukia pirmame komentare 👇👇
Minia aiktelėjo.
Tačiau mergina neatsitraukė nė žingsnio.
Likus keliems metrams, žirgas netikėtai sustojo.
Stojo visiška tyla.
Leila lėtai pakėlė ranką ir tyliai prakalbo su gyvūnu.
Niekas negirdėjo jos žodžių.
Minutės tįso be galo ilgai.
Pamažu žirgo kvėpavimas tapo ramesnis. Dingo įtampa. Ausys nebebuvo prispaustos.
Dar po kelių minučių didžiulis žirgas ramiai stovėjo šalia merginos.
Leila atsargiai paglostė jo kaklą.
Žirgas užmerkė akis.
Per minią nuvilnijo nustebęs šnabždesys.
Tačiau tikrasis šokas dar laukė.
Mergina paprašė atidaryti vartus.
Tada be balno lengvai užšoko ant gyvūno nugaros.
Visi tikėjosi įniršio protrūkio.
Bet žirgas tik ramiai pajudėjo pirmyn.
Tarsi jai patikėtų visą savo gyvenimą.
Kai Leila grįžo, šeichas priėjo prie jos.
— Kaip tau tai pavyko?
— Aš jo netramdžiau.
— Tai kodėl jis tavęs klauso?
Mergina pažvelgė į žirgą ir atsakė:
— Nes jūs jame matėte brangų pirkinį. O aš — gyvą būtybę.
Vėliau paaiškėjo, kad ankstesnis savininkas kelias dienas beveik be poilsio ir vandens transportavo žirgą. Gyvūnas patyrė didžiulį stresą ir paprasčiausiai bijojo žmonių.
Tačiau vietoj rūpesčio jį bandė palaužti jėga.
Leila ėmėsi darbo su žirgu kantriai ir švelniai.
Po kelių mėnesių jis tapo ramiausiu ir gražiausiu žirgu visose arklidėse.
O dar po kurio laiko šeichas prisiminė savo pažadą.
Vieno pokalbio metu jis prisipažino:
— Tada buvau tikras, kad tu pralaimėsi.
Leila nusišypsojo.
— O aš buvau tikra, kad jo niekas tiesiog nebandė suprasti.
Šeichas susimąstė ir pirmą kartą be ginčo su ja sutiko.
— Panašu, kad tu buvai išmintingesnė už mane.
Po metų rūmuose įvyko vestuvės, apie kurias dar ilgai kalbėjo visa šalis.
